Pagal bendrijų įstatymą, DNSB’ų valdybos organizuoja visuotinius turto turėtojų ir bendrijos narių susirinkimus. Šitą man labai gerai išaiškino Registrų Centre, kai lipau į biurokratijos kalną.
Savo bendrijoje turime turto turėtojų[1] konfliktą: žmonės turintys mažiau turto bendrijoje jaučia neteisybę, kai investuojama į tą bendrijos ūkio dalį, kurios savininkais jie nesijaučia esą.
Forume turime ilgą diskusiją apie tai iš kur reikėjo paimti pinigus požeminės parkvietės vartų remontui. Žmonės, kurie neturi parkviečių sako, kad reikia imti tik iš tų, kurie jas turi. Tie, kurie turi požemines parkvietes sako, kad pinigus reikia imti iš sukauptų bendrų bendrijos lėšų.
Turto savininkų turime 141, o parkviečių 95, iš kurių 22 — priklauso bendrijai ir jos visos yra išnuomotos (16 — bendrijos namų gyventojams ir 6 — šalia esančiai įmonei).
Bendrijos valdyba (tame tarpe ir aš) už vartų atnaujinimą nusprendė apmokėti iš bendrų bendrijos turimų lėšų (kurios buvo surinktos už bendrijos turimų parkviečių nuomą). Buvo pakeista visa vartų pakėlimo automatika — prieš tai buvusioji ėmė dažnai gesti, bet kokiam nors privačiam vasarnamiui (na arba kokiam nors mėgėjui — gan galingas el. varikliukas ir mechanizmas) turėtų tikti.
O todėl kad… Todėl, kad taip yra geriau. Viską pamėginau parodyti universaliame problemų sprendiklyje (paspaudus didinasi):
Likvidumas — galimybė greitai ir lengvai pakeisti aktyvus kitais be vertės praradimo. Šiuo atveju galimybė parduoti parkingo vietas už tokią kainą, už kokią jie buvo pardavinėjami, kai buvo įrengti.
Bendrijos pareiga šį likvidumą išlaikyti ar net didinti. Kai kurie jos nariai, norintys įsigyti tų parkviečių, trumpalaikiu periodu, galbūt galvoja kitaip. Bet tai kita istorija.
Tai štai, čia pavaizduotas pagrindinis tikslas, vis dėlto, ne likvidumas ar jo didinimas, o galimybė efektyviai dirbti. Didžiąja dalimi turėčiau būti teisus sakydamas, jog efektyvus valdymas ir sprendimų priėmimas yra viena didžiausių visų DNSB’ų problema. Ir jeigu pusė bendrijos narių bus nusiteikę negatyviai — turėsime dar didesnių problemų.
Šiaip tai ir tai nėra pagrindinis tikslas. Pagrindinis tikslas — padaryti taip, kad visiems būtų gera gyventi bendrijai priklausančiuose daugiabučiuose. Bet palikau tą pusiau tarpinį tikslą, nes jis turi aiškesnį kontekstą konkrečiai dilemai.
Pabrėžiu dar tai, kad kalba eina apie investicijas, o ne apie aptarnavimo išlaidas. Aptarnavimo išlaidos skirstomos tik požeminių parkviečių savininkams. Taip bus ir toliau.
Galbūt šis sprendimas labiau panašus į kompromisą o ne win-win[3]. Bet sprendimą galime papildyti ir, pavyzdžiui, vienos ar kelių parkviečių pardavimu už padorią sumą, o gautų pinigų investavimą į ką nors, kas rūpi visiems be išimties.
O kaip jums atrodo? Ar šią dilemą konstruotumėte/spręstumėte kitaip?
_____________________