Šeškinės daugiabučiai. Problemos ir jų sprendimai.

Ketvirtadienį buvau konferencijoje-reklamoje.

Paprastai esu nusiteikęs gan skeptiškai panašių renginių atžvilgiu. Tokie renginiai dažnai būna kokie nors bandymai iškišti niekam nereikalingą šlamštą. O blogiausiu atveju įtraukti į kokią nors piramidinę avantiūrą.

Bet kai paskambinusi moteriškė pasakė, kad kalbės apie nuotolinio valdymo šilumos reguliavimo sistemas, tai nutariau sudalyvauti.

Dėl bandymo iškišti kažką neklydau: konferencijos esmė buvo pareklamuoti “Danfoss” firmos šilumos tiekimo sistemų reguliatorių už ~5000 litų. Pavadinimas to daikto kažkoks ECL-300. Bet buvo gan įdomu ir galbūt tas dalykas visai geras dalykas ir mums netgi labai tiktų.

Čia paveiksliukas iš tų ECL sistemų. Sunku pasakyti ką jis reiškia. Ar jis reiškia, kad inžinieriai įrengę tą sistemą gali eiti vienračiu mokytis važinėtis, nes nėra daugiau ką veikti, ar ta sistema naudotis gali tik vienračiu mokantys važinėtis inžinieriai...

Čia paveiksliukas iš tų ECL sistemų. Sunku pasakyti ką jis reiškia. Ar jis reiškia, kad inžinieriai įrengę tą sistemą gali eiti vienračiu mokytis važinėtis, nes nėra daugiau ką veikti, ar ta sistema naudotis gali tik vienračiu mokantys važinėtis inžinieriai…

Bendrijos, kurioje įrengta ECL-300 sistema, pirmininko atsiliepimai

Kalbėjo kažkurios Vilniaus DNSB pirmininkas (jų namas irgi 16 aukštų), kuris tą sistemą gyrė. Jis ir pasakė, kad jiems kainavo ji ~5000 litų ir kad atsipirko jiems ta investicija per vieną žiemą[1]. Netgi kai ta žiema buvo patirties sėmimosi žiema. Įdomu kaip bus pas juos šią žiemą, kai sistema daug-maž sukalibruota.

Šilumos reguliavime netikslumai gali būti, jei sistema labai didelė. Reguliuojamas tai tik vienas taškas iš principo (šilumnešio padavimas į šilumokaitį), o visa sistema yra didelė ir gan inertiška. Tos bendrijos pirmininkas užsiminė, jog tą inertiškumą sumažinti padeda galingas karšto vandens siurblys (1 kW galingumo). Galbūt dėl to ir nereikia jokių papildomų balansinių sistemų.

Pernai, po dviejų šildymo sezono mėnesių pas tą pirmininką net Vilniaus Energija buvo atlėkusi. Bandė aiškintis kodėl tokie maži šilumos sumažinimai. Tai pamatę tą automatiką apsiramino.

Daugiausiai sutaupymo su ta sistema, jei išorės temperatūra svyruoja nuo -5 iki +5. Tada šilumokaičio Temperatūros skirtumas išauga net iki 10 laipsnių, o tai yra labai daug.

Per praėjusią žiemą jie sunaudojo 96 kWh/m^2 (čia po sistemos suinstaliavimo, na dar laiptinės langų ir durų keitmo). O užpraeitą žiemą 107 kWh/m^2.

Danfoss atstovo pristatymas

Įdomiausia dalis yra ta, kad tas daiktas gali būti valdomas internetu. Ir šilumos režimą neišeidamas iš namų ar ofiso gali reguliuoti koks nors profesionalas, kuris žino kiek turi būti atiduodama šilumos energijos į šildymo kontūrą ar karšto vandens kontūrą ir kokia turi būti grįžtančio šilumnešio temperatūra, kad visiems gerai būtų. Ir negana to, kad gerai būtų, bet dar kad ir kiek įmanoma pigiau.

Autorizuoti asmenys atsidaro savo kompą ir čia, matydami visą diagramą, gali daryti sprendimus.

Autorizuoti asmenys atsidaro savo kompą ir čia, matydami visą diagramą, gali daryti sprendimus.

Čia kažkokio demonstracinio įrengimo grafikas.

Čia kažkokio demonstracinio įrengimo grafikas.

“Danfoss” atstovas Kęstutis Paulavičius užsiminė, jog labai svarbu, kad nebūtų “pjūklų” šildymo sistemose. Pjūklai tai aukštos amplitudės šildymo grafiko kreivės svyravimai. Tuos didelius svyravimus šis specialistas pavadino netgi mirtimi šilumokaičiui, nes šis dėl tų temperatūrų svyravimų labai greitai užkalkėja.

Grafikas-pjūklas.

Grafikas-pjūklas.

O užkalkėja tie šilumokaičiai dažniausiai dėl to, kad niekas į reguliavimą nekreipia dėmesio ir mano, jog jie neneša jokios naudos. Reguliuoti reikia protingai — ypač, jeigu temperatūrų svyravimai staigesni. “Danfoss” reguliatoriai yra protingesni ir jie moka nedaryti didelių pjūklų.

Tas grožis dar moka kaupti visą rodmenų statistiką, kurios duomenis galima vėliau analizuoti ir pjaustyti visokiais statistikos analizavimo būdais iki pažaliavimo.

Sistemos diegimas

Kita įdomioji dalis yra ta, kad visą tą temperatūrų režimą moka reguliuoti ir energijos tiekėjo įrenginys, kuris vadinamas “Rubisafe”. Anot “Danfoss” reklamuotojų, šilumos režimo reguliatorių yra gan logiška atskirti nuo šilumos tiekėjo (jei kas nežinote, tai “Rubisafe’ai” yra Vilniaus Energijos įrenginys”), nes pastarasis gali reguliuoti šilumą kaip jam šaus į galvą: payzdžiui papleškinti kokią nors mokyklą savaitgalį, kai nieko nėra klasėse — ypač tada, kai reikia įvykdyti dujų sudeginimo normatyvą.

O ava taip atrodo rubisafe'as.

O ava taip atrodo rubisafe’as.

“Rubisafe” įrenginys yra apsaugotas įstatymiškai — jo atjunginėti neturime teisės. Bet atjunginėti negalima tik tos dalies, kuri nuskaito pagrindinio įeinančio šilumos skaitiklio rodmenis ir tuos duomenis savo antena siunčia energetikams. O va štai tą dalį, kuri prijungta prie mūsų šilumos ūkio — vožtuvų, reguliatorių ir ten dar kokių nors santechnikos stebuklų tai galima! Galima, nes visi tie vožtuvai, reguliatoriai ir dar kokie nors santechnikos stebuklai yra mūsų, o ne energijos tiekėjo.

Jūsų nuomonė

Tie, kas daskaitė iki čia galite netgi prisijungti prie jų sistemos ir naudodami testinio vartotojo prisijungimą (klauskit komentaruose) su tomis šildymo kreivėmis pasižaisti.

Aš taip pat sukūriau ir sumanymą Lietuva 2.0 portale. Prašome reikšti apie tą daiktą savo nuomones ir nesikuklinti prašome.

_____________________

[1]– Įrengė jiems tą daiktą “Vilšansta”. Paminėjo, kad svarbu, jog rangovai neštų atsakomybę iki mazgo paleidimo žiemos sezonui. Jiems taip nutiko, kad buvo sumaišyti kažkokie laidukai, jau buvo šalta, o šildymas neveikė, tai teko kviestis “Danfoss” specialistą, kuris atradęs gedimą pašalino. Atrodo, kad smulkmena, bet šildymas neveikė.

Share

Comments are closed.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar